Baltijos vėjo gaida

Mintys apie kompozitorių Balį Dvarioną

Vytautas Landsbergis

Nepamirštami

koncertai

Jurgis Dvarionas

Studijų metai

Minint Balio Dvariono 110 metų

gimimo sukaktį

Jurgis Dvarionas

Apie konkursą

Jurgis Dvarionas

Prof. Dr. Jurgis Dvarionas

Apie konkursą

2014 metai

 

Šiais metais Nacionalinam Balio Dvariono pianistų ir stygininkų  konkursui – 40 metų. Per  ilgus gyvavimo dešimtmečius, šis renginys įsitvirtino  Lietuvos kultūriname gyvenime,  ir greta savo bendraamžės – Dainų Dainelės –  tapo vienu gražiausių muzikos švenčių mūsų krašte.  B. Dvariono konkursas tapo dėkinga  proga apžvelgti  kiek turime menams  palinkusio  jaunimo, kuriam 

mūsų paskatinimai ir parama atvėrė kelius į didžiąją Muziką, į pasaulinį  pri- pažinimą.Konkurso  ištakos – viename iš kilniausių  Balio  Dvariono  paskuti- niųjų  gyvenimo  metų  ketinime aplankyti visas Lietuvos vaikų muzikos mo- kyklas. Tuomet  jų  buvo gerokai per šimtą. Šį sumanymą kompozitorius bu- vo pradėjęs sėkmingai įgyvendinti. Koncertuose šalia kitų atlikėjų,klasikų bei savo  kūrinius  skambindavo  ir gyvų  žodžių  komentuodavo  pats  autorius. Daugeliui,  visam  gyvenimui išliko  vienas iš  tyriausių  tokio susitikimo  mo- mentu, kai  B. Dvarionui  išderintu pianinu skambinant Menesienos sonatos triolių akomponimentą, visi  susirinkę  giedojo  bethoveniškas intonacijas. Ir tuomet dingdavo susikaustymo įtampa ir skirtybės tarp  išgarsėjusių artistų bei bedantėmis burnytėmis žiopuojančių pradinukų. Visi buvo Muzikoje, visi buvo Muzikai. Tai buvo reto sakralumo akimirka!Su koncertais liko  aplanky- ta didesnė dalis Žemaitijos, nemaža Aukštaitijos miestų, Suvalkų kraštas. Deja, nelemta  liga  ir nelaukta  baigtis  sutrukdė  viską atlikti iki galo.  Jau po mirties, minint 70 – ąsias  kompozitoriaus  gimimo  metines,  kilo  mintis pa- gerbti jo atminimą įsteigiant B. Dvariono vardo pianistų konkursą. Konkurso iniciatoriais  tapo  Balio ir  Aldonos  Dvarionų  mokiniai –  kompozitorius bei pianistas  Julius  Andrejevas  ir pianistas, pedagogas Aleksandras Jurgelionis. Jie, tuomet B. Dvariono septynmetės muzikos mokyklos fortepijono skyriaus mokytojai, užkrėtė  šiuo sumanymu mokyklos vadovybę, kuri kaip anuomet sakydavome, ,,pramušė‘‘ ideologinius suvaržymus bei draudimus. O jų  būta formuojant  renginio  idėją,  nustatant  konkurso  reglamentą ir pasirenkant programą. Tiesą sakant, anuomet, neturėjome pakankamai žinių kaip rengti apimančius visą kraštą muzikinius konkursus. Įvykę  keli  M. K. Čiurliono pianistų ir vargonininkų konkursai dar tik kaupė patirtį ir buvo skirti  subrendusiems muzikams.  O B. Dvariono  konkursas,  aprėpiantis   pirmuosius žingsnius  muzikoje  žengiantiems  pradinukams  ir  mokslus  mokyklose baigiantiems abiturientams,  buvo  žymiai  įvairesnis savo dalyvių sudėtimi  ir sudėtingesne  programa. Žydintį 1974 – ųjų  pavasario rytą,  sidabrine  Beatričės Grincevičiūtės dainuojama ,, Žvaigždutė‘‘ buvo atidarytas pirmasis B. Dvario- no respublikinis jaunųjų pianistų konkursas. Renginys  turėjo  didelį  pasise- kimą. Vertinimo komisijai vadovavo viena žymiausių pasaulio pianisčių  Tat- jana Nikolajeva. Buvo atrasta labai daug muzikai gabių vaikų iš įvairių  mies- tų ir provincijos miestelių. Į finalinį turą Vilniuje atvyko per šimtą  pradedan- čiųjų ir pažengusių pianistų. Šešiolikai iš jų buvo suteikti laureatų vardai.  Vi- sus organizatorių lūkesčius pranokę rezultatai  patvirtino šio  renginio  aktu- alumą, o drauge savaip pratęsė pirminį sumanymą –  dabar jau  nebe  kom- pozitorius ateina pas vaikus,  bet vaikai,  atlikdami  jo kūrinius,  prisimena ir pagerbia Kūrėją.Netrukus kilo mintis neapsiriboti vien fortepijonine muzika, bet į konkursą pakviesti ir smuikininkus. Juolab,  kad į  tarptautinį  pripažini- mą lietuvišką muziką pakylėjo būtent B. Dvariono koncertas smuikui h-moll, kuris tapo reikšmingu įvykiu mūsų mene ir labai prisidėjo išsaugant tautinę kultūros savastį. Jau nuo VI – ojo konkurso (1986 m.) dalyvauja  visų  specia- lybių stygininkai:  altininkai,  violončelininkai,  kontrabosininkai  ir kt. Tačiau muzikinės programos pagrindą ir toliau sudarė kūriniai fortepijonui ir smui- kui, kuriuose geriausiai atsiskleidė kompozitoriaus  talentas  bei  meninė  iš- monė.Respublikiniu konkursas buvo labai neilgai. Greitai jame panūdo daly- vauti ir kitų Sovietų Sąjungos respublikų  atstovai:  gruzinai,  armėnai,  uzbe- kai,  kirgizai,  jau nekalbant apie mūsų kaimynus – latvius, baltarusus, estus. Mažiau  nei per  dešimt metų  konkursas,  pelnęs  sąjunginį  pripažinimą, de facto tapo tarprespublikiniu. Tačiau oficialiai taprtautinį statusą šis renginys įgijo tik 1989 metais. Tuomet ką tik susikūrusi  Lietuvos muzikų draugija  su- organizavo  pirmąjį  tarptautinį  B. Dvariono jaunųjų pianistų ir  smuikininkų konkursą. Nuo tų atmintinų metų, nepaisant banguoto  mūsų  susikūriusios valstybės  gyvenimo,  o kartais  net ir kritiškų  situacijų, jaunųjų atlikėjų kon- kursas visuomet įvykdavo. Valstybė pajėgdavo atrasti lėšų, kad ši tauri tradi- cija, nors ir kukliai, būtų išsaugota. Pirmieji  konkursai vyko  vien iš entuziaz- mo. Su didžiausia pagarba galiu padėkoti  vertinimo  komisijos nariams,  ku- rie dirbo be jokio atlygio, ir  prisiminti visus dalyvius, tėvelius bei mokytojus, dalyvavusius konkurse iš idealistinių paskatų – auklėti  naujus talentus,  ska- tinti jų meninį išprusimą, populiarinti B. Dvariono kūrybą,  o tuo pačiu  ir lie- tuvišką muziką.Konkurso muzikinė programa  atspindi B. Dvariono  vertybių hierarchijos  ir  meninės  raiškos nuostatas. Barokas ir iškiliausia jo epochos figūra – J. S. Bachas, prieš kurį, kaip sakydavo  kompozitorius,  reikia tik  atsi- klaupti. Vienos klasikai, kurių  interpretacijomis  garsėjo  B. Dvarionas –  pia- nistas ir dirigentas. Didieji Europos romantikai ir jų aistrų  pasaulis,  taip  ar- timas  kompozitoriaus  prigimčiai  ir Lietuvos  muzikai; jų kūrybą, pradedant M. K. Čiurlioniu, J. Gruodžiu ir kitais, nuo pat  pirmojo  rečitalio  B. Dvarionas nepailstamai propagavo.B. Dvarionas,ne kartą vertinęs muzikantus įvairiuo- se (pianistų, dirigentų, vargonininkų) konkursuose nemėgo dalyvių  diferen-cijavimo. ,, Gyvas muzikavimas nedėliojamas tarsi daiktai į  lentynas‘‘, -  teig- davo kompozitorius. -  ,, Tas aukščiau, o anas žemiau,  šis pirmesnis,  o kitas paskesnis.‘‘ Todėl šiame konkurse luareatais tapę atlikėjai neskirstomi pagal eiliškumą, visi jie – laimėtojai.Konkursas metai  iš metų  tobulėjo,  atspindė- damas ryškią profesionalumo plėtotę. Todėl jau V – ame konkurse (2000 m.) prireikė patikslinti ir praplėsti amžiaus grupes. Vietoj dviejų,  buvo  pasirink- tos trys amžiaus pakopos. Aukštą konkurso profesinį ir meninį lygį,  nusisto-vėjusius skaidrius vertinimo kriterijus pripažino ir Europos Jaunimo muzikos konkursų sąjunga (EMCY), į kurią buvome  priimti 2002  metais. Taip  Nacio-nalinis B. Dvariono pianistų ir stygininkų konkursas praturtėjo geriausiomis Europos muzikinėmis tradicijomis. O nuo 2012 m.  konkursas  pagerbiamas Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės globa Konkurse  da- lyvaujantiems moksleiviams ir jų pedagogams suteikiama proga  išgirsti  ko- legas, pasidalyti patirtimi, susitikti ir seminaruose  aptarti muzikos  pedago- gikos aktualijas. Talentingiausiems Lietuvos jauniesiems muzikams  sudaro- mos sąlygos pasirodyti mūsų krašto ir užsienio koncertinėse scenose,  todėl renginys  daugeliui  yra puiki paskata tobulėti,  pasisemti  įkvėpimo  ir  siekti pačių aukščiausių meninių viršūnių. Dabar jau sunku beatsekti, keliomis de- šimtimis  garsių  artistų jis tapo  pirmuoju žingsniu į pripažinimą. Betarpiško muzikavimo  dvasia, naujos pažinties su talentais  džiaugsmas, suteikia  jau- nųjų pianistų ir smuikininkų konkursui reto kūrybiškumo aurą,  palaimingos jungties su muzika būseną. Tai buvo ir yra išskirtinė šios Muzikos šventės savybė ir esminė jos nuostata.                                                                      

Balys Dvarionas diriguoja Valstybinės filharmonijos orkestrui