Virginija Skučaitė

Angelo palytėto Domininko dinastija

2010-12-23

Kauno Diena

 

Sunku surasti Lietuvoje antrą tokią muzikų šeimą kaip Dvarionai. Prieš 150 metų Žemaitijoje gimusio garsiosios dinastijos pradininko Domininko Dvariono šeimo- je augo 12 vaikų–aštuoni jų paliko daugiau ar mažiau ryškų pėdsaką lietuvių mu- zikiniame gyvenime.

 

Ypatinga muzikos trauka

 

D.Dvarionas – žinomas instrumentų meistras,  derintojas, vargonininkas, anot jo dukters Reginos dukros vilnietės Lilijos Talmantienės, nuo mažumės ieškojo pro- gos paimti į rankas kokį nors muzikos instrumentą.

Kartą grįždamas iš bažnyčios jis surado deficitinių anais laikais daiktų: indelį sku- timosi putoms, muilo gabaliuką ir šerių teptuką ir nedelsdamas pasiūlė juos bro- liui, kad šis trims dienoms paskolintų jam fleitą.

Pakerėtas muzikos, vaikas pradėjo pats  gaminti  primityvius pučiamuosius muzi- kos instrumentus,tačiau griežta mama juos vis sulaužydavo. Visgi užsispyręs ma- žasis  Domelis  pramoko  muzikuoti ir  net pavaduodavo Mosėdžio vargonininką. Vėliau išvyko į Saratovą, kur vedė Barborą Kniukštaitę, kuriai angelas sapne buvo pakuždėjęs tekėti už Domininko.

Pirmieji trys Dvarionų sūnūs: Bronislovas,  Julijonas ir Kazimieras  gimė  Simfero-polyje, kur jų tėvas mokėsi muzikos instrumentų meistrystės,išgarsėjo kaip forte- pijonų derintojas (net  buvo  iškviestas į Feodosiją derinti įžymiojo Ivano Aivazov- skio fortepijoną).

1893 m.  Dvarionai  grįžo į Lietuvą ir  apsistojo Ylakiuose pas savo gerus  pažįsta- mus. Čia  gimė  Dvarionų  dukra Julytė – vienintelė iš vaikų, gimusi Lietuvoje. Šei- mos galva tuo metu  vargonavo Ylakių bažnyčioje, statėsi būsimai gausiai šeimy- nai namą Liepojoje – čia netrukus ir apsigyveno.

Po tuo pačiu vienu stogu Domininkas įrengė didžiulę muzikos instrumentų  dirb- tuvę, kurioje restauruodavo supirktus  senus  instrumentus ir po to juos parduo- davo. Kartu D.Dvarionas vargonavo  dviejose  bažnyčiose ir pamažu taip prasigy- veno, kad  ėmė  skolinti kitiems  pinigų už  procentus, pastatė kieme antrą namą, kurį nuomodavo žydams.

 

Grojo pagal grafiką

 

"Kiekvieną  vasarą  keliaudamas vežimu  su šeima  iš Liepojos į gimtinę Lietuvoje, liepdavo savo gausiam vaikų  būriui visą kelią dainuoti. Tad seni Dvarionų kaimy- nai Žemaitijoje visada išgirsdavo, kada  atvažiuoja Domininko  šeimyna", – šypso- josi L.Talmantienė.

Beje, kad 12 vaikų šeimos galva buvo apdovanotas Tėvo  didvyrio  medaliu  (dau- giavaikės motinos nebuvo taip gerbiamos).

"Domininkas buvo sudaręs grafiką, kada vaikai turėjo namuose groti vienu ar  ki- tu instrumentu – nesilaikantieji grafiko buvo guldomi ant suolelio ir gaudavo nuo tėvo pylos „kančiku“ – džiovinta stirnos koja. Kai namuose muzika skamba 12 va- landų per parą,  tai nieko  nuostabaus, kad  Domininko ir Barboros Dvarionų vai- kai vienas po kito pasuko muzikos keliu", – prisiminė pašnekovė.

Domininko sūnus Kazimieras mokėsi Peterburgo konservatorijoje, šitame mieste vedė. Su sykiu  atvažiavusiu  broliu Julijonu jis  grodavo restorane,  kuriame 1916 m. buvo nužudytas garsusis caro Nikolajaus II favoritas Grigorijus Rasputinas.

Vėliau Kazimieras gyveno Skandinavijos šalyse, kur grojo  įvairių miestų  restora-nuose,  persikraustė į  Liepoją,  o nuo 1931 m.  –  į Kauną ir grojo su  orkestrėliais „Versalyje“,  „Metropolyje“,  "Konrado kavinėje“. Po karo K.Dvarionas garsėjo kaip geras pianistas, puikus pianinų derintojas, o paskutinį savo gyvenimo dešimtme- tį vargonavo senojoje Kauno arkikatedroje.

Tiek vargonavęs Julijonas,  tiek pianistas Kazimieras mirė sukniubę prie  muzikos instrumentų: vienas grodamas violončele, kitas – derindamas pianiną.

Broliai Julijonas ir  Valerijonas  niekada negyveno Lietuvoje, o pirmagimis Bronis- lovas mirė jaunas, tačiau jau buvo žinomas muzikas, padėdavęs dirigentui Liepo- jos katalikų bažnyčios chore, kuriame dainavo net šeši dvarioniukai.

 

Garsioji operos primadona

 

Vyriausioji D.Dvariono dukra Julija žinoma Lietuvoje kaip viena pirmųjų įsikūrusio Operos teatro primadonų.

Scena nuo vaikystės buvo Julijos svajonė, kuriai išsipildyti padėjo tėvas, aštuonio-likmetę  dukrą  išsiuntęs  mokytis  į Peterburgo  konservatoriją. Tačiau prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas nutraukė studijas, ir mergina grįžo į nepriklausomą Lie- tuvą, kurije kūrėsi Operos teatras.

"1920 m.  gruodį  įvykusioje „Traviatos“  premjeroje  jau dainavo  jaunesnis Julijos brolis Antanas. Tiesa,  jis dainavo  vos keliolikos  žmonių chore, tačiau sesuo ir to jam nuoširdžiai pavydėjo,  sėdėdama tarp  žiūrovų teatro salėje",  –  savo šeimos istoriją dėstė  garsi  etnografė Eglė Dvarionaitė-Vindašienė, Reginos Dvarionaitės anūkė.

Vakarais grįžusi po spektaklio namo,Julija stodavo prieš veidrodį ir traukdavo ari- jas iš įvairių operų. Galop pasiryžo nueiti pas Operos teatro vadovą Kiprą Petrau- ską, kad šis paklausytų jos dainavimo, ir neapsiriko: netrukus ji buvo priimta į te- atrą ir tuoj pat gavo Floros vaidmenį „Traviatoje“.

 

Simbolinės dovanos

 

Per trumpą laiką Julija tapo teatro primadona, kuri per dešimtmetį scenoje sukū- rė daugybę vaidmenų. Išsilavinusi, kūrybinga Julija ne tik dainavo, bet ir režisavo Jaunojo žiūrovo teatre, vadovavo Nikolajaus Rericho draugijai Lietuvoje.

Julijos seserys Juzefa,Bronislava ir Regina turėjo muzikinių gabumų,bet jų nepuo- selėjo. Tačiau pastaroji, puikiai mokėjusi  dešimt kalbų, dirbdama  Didžiosios Bri- tanijos konsulate Kaune (vėliau  –  Anglijos pasiuntinybėje Rygoje), finansiškai rė- mė  muzikos  aukštumų siekusius brolius  ir seseris. Profesionalios muzikės keliu pasuko tik Eugenija Dvarionaitė.

Kiekvienam vaikui, pradėjusiam savarankišką gyvenimą,  D.Dvarionas dovanoda- vo po pianiną arba fortepijoną ir sieninį laikrodį. Laikrodį, kurį iš tėvo rankų gavo Regina, iki šiol išsaugojo jos sūnus Emanuelis Dvarionas.

 

Varjetė teatro įkūrėjas

 

A.Dvarionui dalyvavimas "Traviatos" premjeroje  žymėjo dainininko  karjeros pra- džią, tačiau Operos teatras buvo tik pirmoji jos stotelė. Jis  pirmasis Lietuvoje  pa- dainavo  iki šių  dienų  populiarų  tango „Paskutinį sekmadienį“,  įrašė  jį  šelacho plokštelėje, kurios galima ir dabar pasiklausyti M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje Kaune.

"Daug kas iki šiol galvoja, kad pirmasis šio populiaraus tango atlikėjas buvo Anta- nas Šabaniauskas, nes ant plokštelės buvo supainiotos šių dainininkų pavardės", – pasakojo E.Dvarionaitė-Vindašienė.

Išėjęs iš Operos teatro, A.Dvarionas pradėjo  dainuoti ir groti  saksofonu  „Konra- do cukrainės" estradiniame orkestre,  kuriam  vadovavo  Danielius  Pomerancas, įkūrė pirmąjį Lietuvoje varjetė teatrą, dainavo Radiofone,  įsteigė šokolado  fabri- kėlį „Ada“.

 

Balio fenomenas

 

Bene ryškiausią pėdsaką Lietuvos muzikos pasaulyje paliko jauniausias Dvarionų sūnus Balys.

Bolka (taip Balys buvo vadinamas namiškių)nuo šešerių pramokęs skambinti for- tepijonu, griežti smuiku, sulaukęs  dešimties  jau pradėjo  uždarbiauti – ankstyvą rytą skubėdavo į bažnyčią groti vargonais ankstyvų mišių, po pamokų – skambin- ti fortepijonu keliuose nebylaus filmo seansuose, o  vakarais restorane  linksmin- davo jo lankytojus.

Talentingas jaunuolis 1924 m. buvo išsiųstas valstybės lėšomis  mokytis  Leipcigo konservatorijoje. Kai Balys grįžo į Lietuvą, to meto spauda jį jau vadino „vieninte- liu mūsų pianistu virtuozu“.

Po trejų metų B.Dvarionas parašė  pirmuosius  savo  muzikinius kūrinius, o 1935 m. suorganizavo pirmąjį  Lietuvoje  koncertinį  simfoninį  orkestrą,  dėstė studen- tams, 40 metų nepaleido  batutos  iš rankų ir sunkiai išgyveno,  kai buvo atleistas iš Filharmonijos simfoninio orkestro vyriausiojo dirigento pareigų.

 

Puoselėja Dvarionų tradicijas

 

Kaip prisimena L.Talmantienė, savo broliams ir seserims Balys dovanodavo  sun- kiai anuomet gaunamas Frederiko Šopeno, Aleksandro  Skriabino ir  kitų kompo- zitorių kūrinių partitūras.

Muziką B.Dvarionas mylėjo labiau už save,  drąsiai  reiškė savo  nuomonę.  "1921 m. tuomet  tik  16 metų sulaukęs Balys  išdrįso spaudoje sukritikuoti K.Petrauską dėl pernelyg  dažnos  balso  vibracijos",  –  pasakojo kompozitoriaus sūnus Jurgis Dvarionas.

Pasak J.Dvariono, pokarį tėvas stengėsi  įvairiais būdais padėti žmonėms:  "Priim- davo į orkestrą tuos muzikantus, kuriems buvo iškilusi grėsmė būti išvežtiems į Sibirą, nes jie negaudavo darbo."

"Visos Dvarionų kartos puoselėjo ir tebepuoselėja šeimos vertybes, tęsia šeimos muzi- kavimo tradicijas ir, kaip kažkada Domininkas Dvarionas, kviečiasi savo vaikus sutar- tais muzikiniais šaukiniais", – pastebėjo Dvarionų šeimos  metraštininkė  E.Dvario-naitė-Vindašienė.

Matyt, tie šaukiniai ir kitos iš kartos į kartą perduodamos tradicijos sukvietė Dva- rionus į renginį, skirtą dinastijos pradininko, Domininko Dvariono, 150-osioms gi- mimo metinėms.

 

Šių dienų Dvarionų muzikų kartos

 

Trečioji:

Aldona Dvarionaitė (Balio Dvariono dukra) – pianistė, pedagogė.

Jurgis Dvarionas (Balio Dvariono sūnus) – smuikininkas, pedagogas, muzikos  kri- tikas.

Margarita Dvarionaitė (Kazimiero Dvariono duktė) – dirigentė.

Eleonora Dvarionaitė  (Bronislovo Dvariono  duktė) – vargonininkė,  kompozitorė, pianistė.

Rima Mikėnaitė-Balakauskienė (Eugenijos Dvarionaitės dukra) – muzikologė.

 

Ketvirtoji:

Justas Dvarionas (Jurgio Dvariono sūnus) – pianistas, pedagogas.

Aistė Dvarionaitė-Beržanskienė (Jurgio Dvariono dukra) –  smuikininkė,   pedago- gė.

Eglė Dvarionaitė - Vindašienė  (Reginos Dvarionaitės anūkė) – muzikos mokytoja, etnografė.

Rimantas Tamašauskas (Kazimiero anūkas, Margaritos sūnėnas)  –  muzikos pro- diuseris, pianistas.

 

Penktoji:

Ugnė Dvarionaitė (Reginos Dvarionaitės proanūkė) – A.Kačanausko muzikos  mo- kyklos mokinė, fleitos klasė.

Ąžuolas Dvarionas(Reginos Dvarionaitės proanūkis) –A.Kačanausko muzikos mo- kyklos mokinys, fortepijono klasė.

Ilona Beržanskytė (Balio Dvariono proanūkė,Aistės dukra) – muzikos mokosi Lon- done.

Justina Dvarionaitė (Balio Dvariono proanūkė, Justo dukra) – Vilniaus  B.Dvariono 10-metės muzikos mokyklos mokinė.

 

18  - tiek Dvarionų šeimos atstovų 1932–1942 m. gyveno Kaune.