Registracija iki / Deadline
sausio 31 January
balandžio 23-30 April
2016
Prizinis fondas 26 000 EUR Prize fund
X tarptautinis
Balio Dvariono
jaunųjų pianistų
ir smuikininkų
konkursas
2016 m. konkurso pianistų vertinimo komisija
Julius Andrejevas (Lietuva)
Studijavo fortepijoną (baigė 1965 m. prof. A. Dvarionienės kl.) ir kompoziciją (baigė 1971 m. prof. E. Balsio kl.) Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, dabartinėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jo veikla yra įvairialypė, apimanti atlikėjišką, kūrybinę, pedagoginę ir administracinę sritis.
Julius Andrejevas yra kamerinės muzikos ansamblio Musica Humana įkūrėjas, šiame ansamblyje grojęs 15 metų kaip pianistas ir klavesinininkas. Su šiuo ansambliu koncertavo Europoje, įrašė kompaktinių plokštelių. Koncertavo kaip pianistas solistas ir kamerinių 2001 m. buvo Nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius, ansamblių sudėtyje.
Nuo 1989 iki 1991 m. Julius Andrejevas buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos pirmininkas. Nuo 1991 iki 1998 m. dėstė fortepijoną Vige (Ispanija) privačioje konservatorijoje Mayeusis ir buvo šios konservatorijos direktoriaus pavaduotojas. Nuo 1999 iki Julius Andrejevas yra sukūręs įvairių žanrų kūrinių įskaitant operą „Liūdna pasaka“, koncertą fortepijonui, koncertą smuikui, koncertą fortepijonui ir styginių ansambliui „Negrįžtančiam paukščiui“, misterija Canto segundo sopranui, klarnetui, altui ir fortepijonui, ciklus chorui Strazdas bei Feniksas, Duo smuikui ir altui, kūrinių fortepijonui, smuikui, violončelei, kamerinės muzikos kūrinių, kuria muziką teatrui ir filmams, muziką vaikams. Juliaus Andrejevo kūriniai yra atliekami ne tik Lietuvoje, bet ir Japonijoje, Švedijoje, JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje, Izraelyje, Lenkijoje ir Suomijoje, kompozitorius yra pelnęs už juos apdovanojimų.
Šiuo metu Julius Andrejevas yra LMTA kamerinio ansamblio katedros profesorius. Kamerinio ansamblio meistriškumo kursus vedė Portugalijoje, Ispanijoje, Rusijoje (St. Peterburge), Estijoje, Latvijoje. 2012 m. vedė meistriškumo kursus Europos kamerinės muzikos akademijos (ECMA) sesijoje Vilniuje. Yra Nacionalinio ir Tarptautinio B. Dvariono konkurso žiuri narys, Tarptautinio F. Chopino pianistų konkurso Estijoje (Narva) ir Tarptautinio pianistų konkurso Sankt Peterburge žiuri narys.
Tarp žymių Juliaus Andrejevo auklėtinių – tarptautinių konkursų laureatai kamerinis ansamblis CLAVIOLA (J. Juozapaitis (altas), V. Giedraitis (klarnetas), U. Antanavičiūtė (fortepijonas), fortepijoninis trio K. Okushiba (fortepijonas) D. Dėdinskaitė (smuikas), G. Pyšniak (violončelė).
J. Andrejevas apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu 2002 m., ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, 2012 m.
Justas Dvarionas (Lietuva)
Garsaus 20 a. lietuvių kompozitoriaus Balio Dvariono anūkas Justas gimė Klaipėdoje. Nuo 2 metų muzikos namuose Justą mokė jo senelė, žinoma pianistė ir fortepijono profesorė Aldona Smilgaitė-Dvarionienė.
Jau vienuolikos metų Justas pasirodė esąs įgudęs atlikėjas su savitu muzikiniu identitetu, kai 1978 metais sėkmingai atstovavo savo šaliai tarptautiniame pianistų konkurse "Virtuosi per Musica di Pianoforte" Čekoslovakijoje. Iš šio renginio jis grįžo laureatu.
Nuolat tobulėjantis atlikėjo profesionalumas baigusį M.K. Čiurlionio meno mokyklą (mokytojo Aleksandro Jurgelionio klasėje) Justą paskatino studijoms Maskvos P.Čaikovskio vardo konservatorijoje, kurias jis baigė aukščiausiu įvertinimu. Po pirmųjų penkerių studijų metų, pasak Justo kuratoriaus a.a. profesoriaus Levo Vlasenkos, "atsiskleidus jo įgimtam talentui, Justas tapo neabejotinai brandžiu menininku".
Paskutiniais aspirantūros metais ir ją baigus Justo karjera klostėsi dar sėkmingiau. 1992 m. jis laimėjo pianistų konkursą "Viotti" Italijoje. Justas taipogi buvo pažymėtas tarptautiniame pianistų konkurse Porto (Portugalijoje) ir M.K. Čiurlionio konkurse Lietuvoje, po kurio žiuri pirmininkas Daniell Polack vertino: "Justas Dvarionas iš Lietuvos man paliko vieną didžiausių įspūžių. Dvariono grojimas labai individualus".
Justas daug dėmesio skyrė savo profesinių įgūdžių tobulinimui daugelyje tarptautinių seminarų ir meisterklasių, kur jis mokinosi pas prof. Vladimir Feltsman, prof. Vladimir Ashkenazy,
prof. Lev Natochenny, prof. Dmity Bashkirov, prof. Lazar Berman, prof. Peter Eicher, prof. Igor Lazko, prof. Irina Edelstein, prof. Genrietta Mirvis ir prof. Bernard Ringeisen.
Vėliau Justas kelissyk sėkmingai koncertavo Pučinio teatre Merane (Italijoje), kur vietos muzikos kritikų buvo įvertintas kaip išskirtinis talentas. Justas taip pat nekartą dalyvavo muzikos festivalyje "Meranofest" (kuriame, beje, laimėjo "Solinio rečitalio premiją"). Kartu su įvairiais orkestrais ir solo jis yra koncertavęs Bulgarijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čekijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Peru, Austrijoje, Japonijoje ir t.t.
Šiuo metu Justas daug koncertuoja Lietuvoje ir užsienio šalyse, aktyviai veikia šalies kultūriniame ir muzikiniame gyvenime — dalyvauja respublikinių ir tarptautinių konkursų žiuri, dėsto Vytauto Didžiojo Universitete Kaune ir nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje Vilniuje (jo mokiniai nekartą tapo prestižinių tarptautinių konkursų nugalėtpojais), o 2009-2011 buvo ir Showa Universiteto Tokijuje (Japonija) vizituojantis profesorius.
Justas Dvarionas aktyviai dalyvauja keletos tarptautinių muzikinių organizacijų veikloje bei yra EMCY (European Music Competitions for Youth) viceprezidentas.
Be to Justas aktyvus ir pilietinėje – visuomeninėje veikloje.
Pastaraisiais metais Justas Dvarionas koncertavo, dėstė ir dalyvavo konkursų žiuri keturiuose kontinentuose: Europoje, Šiaurės bei Pietų Amerikoje ir Azijoje.
Fumiko Eguchi (Japonija)
Fumiko Eguchi yra viena labiausiai vertinamų Japonijos pedagogų. Pradėjusi savo fortepijono sudijas su Susumu Nagai Japonijoje, ji tęsė mokslus Toho muzikos mokykloje su Jun Date. Ji tęsė studijas Europoje ir pasirodė nesuskaičiuojamuose solo, kamerinės muzikos bei solo su orkestru koncertuose. Puoselėdama daug kompozitorių ir atlikėjų, ji pasišventė jaunų talentų ugdymui būdama Yamaha meistriškumo kursų pirmininke nuo jų įsteigimo 1988 metais.
Ji visuomet noriai kviečiama vesti meistriškumo kursus ir paskaitas savo šalyje ir svetur. Nuo 2010 m. ji buvo Ishikawa muzikos akademijos ir Azijos tarptautinės fortepijono muzikos akademijos ir festivalio fakulteto narė. Masataka Goto, vienas jos studentų, 2011 metais laimėjo Liszto konkursą Nyderlanduose. Eguchi pasiaukojimas muzikos pedagogikai apima daug sričių, ji aktyviai įsitraukusi į knygų redagavimą ir leidybą, suaugusiųjų fortepijono kursus, tuo pačiu metu užsiimdama savo muzikine veikla. Ji – daugelio tarptautinių konkurso vertinimo komisijų narė.
Šiuo metu ji yra Šiovos muzikos universiteto profesorė, Fortepijono skyriaus vedėja, Šiovos muzikos ir baleto studijos direktorė, Muzikos tyrimų centro direktorė ir pirmininkaujanti profesorė Fortepijoninio meno akademijoje. Ji taip pat yra Japonijos Nacionalinės fortepijono mokytojų asociacijos tarybos narė ir ypatingoji Tarptautinio Chopino pianistų konkurso Azijoje Vykdomojo komiteto narė.
Grigory Gruzman (Vokietija)
Grigory Gruzmanas pradėjo mokytis skambinti fortepijonu būdamas penkerių. Dėl savo išskirtinio talento, jis buvo priimtas į Leningrado konservatorijos ypač talentingiems vaikams skirtą muzikos mokyklą. Mokymosi metais jis pasirodė daugiau nei 300 koncertų įvairiuose Rusijos miestuose.
1974 m. Gruzmanas pradėjo studijas Jeruzalės muzikos akademijoje, profesoriaus Yali Wagmano klasėje (buvusio Rosinos Lhevinne iš Julliardo muzikos mokyklos mokinio). Paskutinius dvejus savo studijų akademijoje metus, Gruzmanas studijavo pas profesorių Gregory Haimovsky (buvusį profesoriaus Yakovo Zacko iš Maskvos mokinį; Y. Zacкas buvo 3-iojo tarptautinio Chopino konkurso Varšuvoje nugalėtojas). Jis taip pat lankė profesoriaus Aleksandro Tamiro kamerinės muzikos pamokas.
1977 m. Gruzmanas buvo priimtas į Aukštąją Fraiburgo muzikos mokyklą Vokietijoje, kur mokėsi pasaulinio garso profesoriaus Vitalij Margulis klasėje. Po dviejų metų jis išlaikė savo baigiamąjį egzaminą. Iškart po sėkmingo egzamino Gruzmanui buvo pasiūlyta mokytojauti toje pačioje aukštojoje muzikos mokykloje. 1979 m. jis lankė intensyvius Diego Diezo (buvusio Claudio Arrau mokinio) kursus Niujorke. Jis taip pat dalyvavo meistriškumo pamokose, kurias vedė žymūs atlikėjai, tokie kaip Claude Franckas, Leonas Fleisheris ir Alfredas Brendelis.
1980 m. Gruzmanas buvo paskirtas pagrindinio fortepijono pamokų lektoriaus pareigoms Darmštato muzikos akademijoje Vokietijoje, tapdamas vienu jauniausių Vokietijos muzikos įstaigų pedagogų. Tuo pačiu metu jis baigė savo studijas Fraiburge prof. Margulis klasėje. Tuomet, 1982 metais Fraiburge kaip solistas baigė aspirantūrą (Konzertexamen). Tais pačiais metais gavo apdovanojimą su pažymėjimu tarptautiniame konkurse Moncoje; 1984 m. jis buvo tarptautinio pianistų konkurso Verčelyje finalininkas. „Tokios Rigoletto parafrazės interpretacijos aš laukiau visą savo gyvenimą“ kartą sakė Herbertas von Karajanas ir pasikvietė Gruzmaną į Zalcburgą.
1986 m. jo tarptautinė karjera, tiek kaip solisto, tiek kaip kamerinės muzikos atlikėjo, pasiekė apogėjų, jis buvo vienas Šostakovičiaus trio narių (1986–1996). Ansamblis koncertavo pasaulinio garso scenose, tokiose kaip Alte Oper Frankfurte, Concertgebouw Amsterdame, Wigmor Hall Londone, Čaikovskio koncertų salėje Maskvoje. Viso pasaulio kritikai nuolat rašydavo apie šį trio kaip apie vieną geriausių tų dienų kamerinių ansamblių.
Jo nesuskaičiuojami (daugiau nei 1000 kartų po jo emigracijos iš Rusijos) koncertiniai pasirodymai, vedamos paskaitos ir tarptautiniai meistriškumo kursai, darbas konkursų tarptautinėse vertinimo komisijose nuvedė jį į beveik visų Europos, Tolimųjų Rytų, Lotynų Amerikos šalių, Australijos, JAV koncertų sales. Visur jo pasirodymai sukeldavo publikos, spaudos bei ekspertų susidomėjimą. Ape 100 jo geriausių pasirodymų buvo transliuojami per TV ir radiją visame pasaulyje.
Nuo 1988 m. Gruzmanas nuolat koncertuodavo atlikdamas pilną 24 Chopino etiudų ciklą. Jo Chopino etiudų op. 10 ir op. 25 CD sulaukė geriausių muzikinės spaudos įvertinimų. Gruzmanas yra vienintelis pianistas įrašęs pilną Friedricho Guldos siuitą „Play Piano Play“ (CD: organo phon 90126, Bach – Gershwin - Gulda).
2005–2014 metais Gruzmanas buvo Tarptautinės Rachmaninovo asociacijos prezidentu. 2006 m. jis buvo paskirtas dirbti profesoriumi Aukštojoje Veimaro F. Liszto muzikos mokykloje. Jo pareigos apima ne tik profesoriavimą Aukštojoje muzikos mokykloje, bet ir mokytojavimą specialioje gabių vaikų mokykloje „Schloss Belvedere“. Jo mokiniai yra laimėję virš 50 prizų nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Grigory Gruzmanas yra Tarptautinių Rachmaninovo (Frankfurte) ir Liszto (Veimare) jaunų pianistų konkursų žiuri pirmininkas ir meno vadovas.
Aleksandras Jurgelionis (Lietuva)
Mokėsi Kauno dešimtmetėje muzikos mokykloje, Kauno J. Gruodžio muzikos mokykloje pas prof. Balį Dvarioną ir jo aukėtinę Teresę Klimavičiūtę. 1961m. baigė studijas Valstybinėje Lietuvos konservatorijoje prof. B. Dvariono klasėje. Studijų metais suruošė pirmuosius fortepijono rečitalius Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Druskininkuose.
Muzikinį edukacinį darbą pradėjo Druskininkuose, kurį vėliau tęsė Vilniaus Pedagoginiame institute instrumentinės muzikos katedroje, Lietuvos Muzikos Akademijoje pedagogikos katedroje, B. Dvariono muzikos mokykloje. Trejus metus yra dirbęs Havanos Aukštąjame Meno institute ir privačiojoje Konservatorijoje Ispanijoje. Nuo 1974 m. Dirba Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje.
10 metų buvo šios mokyklos direktoriumi. Doc. A.Jurgelionio mokiniai yra laimėję įvairiuose resbublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuoje laureatų vardus. Šalia bedagoginio darbo koncertavo kaip solistas ir įvairiuose ansambliuose Lietuvos miestuose, Ispanijoje, Kuboje, Rusijoje.
Yra vienas iš iniciatorių ruošiant pirmajį B. Dvariono jaunųjų pianistų konkursą 1974 m., ir po jo sekusiųjų daugelio B. Dvariono respublikinių ir tarptautinių konkursų vertinimo ir organizacinio komiteto narys. Yra dažnai kviečiamas į vertinimo komisijas ir kitus konkursus.
Murray McLachlanas (Didžioji Britanija)
Murray McLachlanas yra virtuozine technika ir muzikinės linijos pojūčiu pasižymintis pianistas. Jo laiko ir frazavimo pojūtis nepriekaištingas, jo garsas, pilnas, bet neforsuotas skambinant galingus pasažus, švelnus ir nuosaikus lyriškesnėse vietose – amžino pasigėrėjimo objektas (BBC Muzikos žurnalas).
Nuo savo profesinio debiuto 1986 metais, būdamas 21 ir besimokydamas su ponu Alexanderiu Gibsonu, Murray McLachlanas pastoviai būdavo puikiai vertinimas kritikų. Besimokant Chetham’s muzikos mokykloje ir Kembridžo universitete, jo mokytojais buvo Ronaldas Stevensonas, Davidas Hartiganas, Ryszardas Bakstas, Peteris Katinas ir Norma Fisher.
Jo įrašų karjera prasidėjo 1988 m. ir iškart patraukė tarptautinį dėmesį. Šiuolaikinės muzikos įrašai laimėjo begales apdovanojimų, įskaitant visų žvaigždučių įvertinimus, taip pat „rosette“ ir „key recording“ statusą britų „The Penguin Guide to Recorded Classical Music“ leidinyje, taip pat „Mėnesio disko“ ir „Mėnesio įrašo“statusą „Music on the Web“ ir „The Herald“ tinklapiuose. McLachlano diskografijoje šiuo metu virš 40 komercinių įrašų, įskaitant visas Beethoveno, Miaskovskio, Prokofjevo sonatas, Aleksandro Čerepnino 6 fortepijoninius koncertus, Rodiono Ščedrino 24 preliudus ir fugas, Ronaldo Stevensono Pasakaliją DSCH tema, pagrindinius Kabalevskio, Chačaturjano kūrinius, visą Eriko Chisholmo muziką fortepijonui solo.
McLachlano repertuare virš 40 koncertų ir 25 rečitalių programos. Jis keturis kartus atliko visų Beethoveno sonatų ciklą, taip pat visą Brahmso fortepijoninę muziką. Jis buvo pirmasis daugelio kompozitorių muzikos atlikėjas, tarp kurių Martinas Butleris, Ronaldas Stevensonas, Charlesas Camilleri, Michaelas Parkinas ir net Beethovenas! Jis pasirodė kaip solistas su daugeliu geriausių Didžiosios Britanijos orkestrų. Jo platus pripažinimas užtikrino kvietimus koncertuoti visuose penkiuose žemynuose. Tuo pačiu metu jis toliau intensyviai koncertuoja ir veda meistriškumo kursus Jungtinėje Karalystėje.
McLachlanas moko Karališkajame šiaurės muzikos koledže ir Chetham’s muzikos mokykloje Mančesteryje, kur nuo 1997 m. jis yra Fortepijono skyriaus vedėjas. Jis yra Mančesterio tarptautinio jaunų pianistų koncertų konkurso steigėjas, taip pat pasaulinio garso Chetham’s tarptautinės pianistų vasaros mokyklos ir festivalio – tik pianistams skirtos Europos didžiausios vasaros mokyklos – steigėjas ir meno vadovas.
Kaip mokytojas, McLachlanas ir toliau yra labai užsiėmęs ir populiarus. Daug jo studentų yra konkursų nugalėtojai ir sėkmingai tęsia asmenines atlikėjų karjeras.
Murray McLachlanas yra „Piano Professional“ žurnalo redaktorius, taip pat Europos fortepijono mokytojų asociacijos Didžiosios Britanijos skyriaus pirmininkas (EPTA UK). Be mokymo ir atlikimo, jis taip pat žinomas tarptautiniu mastu dėl begalės straipsnių fortepijoninės technikos ir repertuaro temomis. 2012 m. jis Dandi universiteto buvo apdovanotas Garbės daktaro titulu už puikų muzikinį ir mokslinį darbą. 1997 m. jis pelnė Šv. Jono iš Jeruzalės ordiną bei riterio vardą kaip savo muzikinio darbo Maltoje pripažinimą.
Vladimir Ovčinnikov (Rusija)
Gimęs 1958 m. Belebėjuje, Baškirijoje (Rusija).
Centrinės muzikos mokyklos prie Maskvos valstybinės konservatorijos direktorius. Tarptautinio pianistų konkurso Montrealyje laureatas (1980, 2-a premija). VII tarptautinio P. I. Čaikovskio konkurso laureatas (Maskva, 1982 m., 2-a premija). Tarptautinio pianistų konkurso Lidse laureatas (Didžioji Britanija, 1987 m., 1-a premija ir aukso medalis). Tarptautinio kamerinių ansamblių konkurso Verčelyje laureatas (Italija, 1984, 1-a premija). 1966–1976 metais mokėsi Centrinėje muzikos mokykloje prie Maskvos valstybinės konservatorijos (mok. A. D. Artobolevskaja). 1981 m. su pagyrimu baigė Maskvos konservatoriją, kurioje mokėsi fortepijono specialybės (prof. A. A. Nasedkino klasė), 1982–1985 metais minėtoje konservatorijoje tęsė asistentūrą–stažuotę.
Pedagoginė veikla
1993–1996 metais dėstė fortepijoną Šiaurės karališkajame muzikos koledže Didžiojoje Britanijoje. Nuo 1995 m. dirba Maskvos filharmonijoje.
Nuo 1996 metų – Maskvos konservatorijos spec. fortepijono katedros docentas. Nuo 2011 m. – Centrinės muzikos mokyklos direktorius.
Koncertinė veikla
Po tarptautinio pianistų konkurso Lidse debiutavo Londone, kur buvo pakviestas koncertuoti Jos Didenybei karalienei. Spaudoje pažymima: „... Sunku buvo patikėti, kad scenoje yra ne visas orkestras. Tai buvo atlikimas, kuriuo galėtų didžiuotis net pats Lisztas!“ („Glazgo Heraldas“, Škotija); „... Neeilinis pianistas, išauklėtas puikios rusiškos mokyklos ir linkęs į pačias aukščiausias virtuoziškumo viršūnes.“ („Corriere della Sera“).
Pasirodydavo Europos miestuose ir JAV atlikdamas solines programas ir koncertus su didžiausiais orkestrais: Simfoniniu Sankt Peterburgo filharmonijos orkestru, Didžiuoju simfoniniu orkestru, Valstybiniu akademiniu simfoniniu orkestru vadovaujamu E. Svetlanovo, Karališkuoju filharmonijos orkestru, Simfoniniu BBC orkestru, Škotijos karališku orkestru, Gevendhauzo orkestru, Nacionaliniu Lenkijos radijo orkestru, Hagos prezidento orkestru, simfoniniais Čikagos, Monrealio, Ciuricho, Tokijo, Honkongo orkestrais. Dirbo su šiais dirigentais: R. B. Baršajemu, A. N. Lazarevu, G. N. Roždestvenskiu, V. I. Fedosjevu, G. Solti, W. Welleriu, A. Dimitrijevu, Y. Kreizbergu.
Dalyvavo Carnegie Hall, Bollywood Bawl festivaliuose (JAV), Edinburgo ir Čeltnamo festivaliuose (Didžioji Britanija), Šlėzvigo-Holšteino žemės (Vokietija), „Streza“ (Italija), „BBC Prom“ (Londonas), Van Cliburno (Fortvortas, JAV) festivaliuose.
Uta Weyand (Vokietija)
Vokietijoje gimusi pianistė Uta Weyand kilo iš muzikų šeimos. Ji, choro dirigento ir vargonininkės dukra, užaugo girdėdama chorinę muziką ir vargonų repertuarą. Dar vaikystėje ji pasirodė esanti labai talentinga ne tik skambinant fortepijonu, bet taip pat griežiant smuiku, be to ji lankė dainavimo pamokas ir kūrė su pasisekimu.
Dienraštis „The Post and Courier“ (Pietų Karolina, JAV) pranašavo jos muzikinę karjerą teiginiu: „Weyand demonstruoja pianistinį genialumą…ji geniali pianistė, kuri turėtų būti ilgos karjeros savininkė“. Nuremberg News patvirtina „…ypatingai žavingas yra jos nuostabus menas priversti skambėti Steinway [fortepijoną] ir išgauti daug kerinčių spalvų.“
Po jos studijų Freiburge/Vokietijoje, Baltimorėje/Vokietijoje ir Madride/Ispanijoje pas Elzą Kolodin, Vitaly Margulis, Leoną Fleisherį ir Joaquíną Soriano, Uta Weyand pelnė tarptautinę sėkmę pasirodydama daugybėje fortepijono rečitalių ir koncertų su orkestrais daugelyje Europos šalių, taip pat Rusijoje, Brazilijoje, Kuboje ir JAV.
Ji pasirodė su tokiais orkestrais kaip Madrido, Barselonos, Valensijos, Niurnbergo simfoniniu, Bambergo simfoniniu, Štutgarto filharmonijos ir Nacionaliniu Brazilijos orkestru. Jai teko bendradarbiauti su tokiais dirigentais kaip Jesúsas Lópezas Cobosas, José Ramónas Encinaras, Enrique García Asensio, Manuelis Galdufas, Jacas van Steenas, Marcas Tardue ir Gabrielis Chmura.
Po keleto stipendijų, kurias skyrė Vokietijos vyriausybė, Uta Weyand laimėjo pirmąją premiją Steinway pianistų konkurse Berlyne ir 1996 m. pelnė pirmąją premiją José Iturbi tarptautiniame pianistų konkurse Valensijoje. Pastarajame konkurse ji taip pat pelnė du specialiuosius prizus: vieną – už geriausią ispaniškos muzikos interpretaciją, kitą – už šiuolaikinės ispanų muzikos atlikimą.
Nuo to laiko Uta Weyand stipriai praplėtė savo repertuarą: jis apima visas muzikos epochas nuo baroko iki šiuolaikinės muzikos. Gyvendama Ispanijoje virš 10 metų, ji yra aistringa ispaniško fortepijoninio repertuaro interpretatorė. Ji pasišventusi nežinomiems ir apleistiems fortepijoniniams kūriniams, atlikdama Montsalvatge, Guridi, Ohana, Dupont ir daugelio kitų kompozitorių muziką. Ji artimai dirbo su tokiais kompozitoriais kaip Michaelas Braunfelsas ir Xavieras Montsalvatge.
Uta Weyand gavo pasaulinių spaudos recenzijų dėl savo įrašų „Hänssler Classics“ įrašų kampanijai. Ji yra įrašiusi Schumanno, Mozarto, Debussy, Montsalvatge, Granados ir visus fortepijonui solo skirtus Manuelio de Falla kūrinius.
Ji derina savo aktyvų koncertinį gyvenimą su pedagogine veikla, veda meistriškumo kursus ir konferencijas Vokietijoje, Ispanijoje, Brazilijoje ir Kuboje. 2000 m. ji tapo Madrido nacionalinės konservatorijos profesore. Nuo 2002 m. ji dėsto Madrido karališkojoje konservatorijoje. Uta Weyand reguliariai dalyvauja tokių konkursų, kaip Gina Bachauer konkursas Solt Leik Sityje, Franz Liszt konkursas Veimare ir José Iturbi konkursas Valensijoje, vertinimo komisijų darbe.
Uta Weyand yra PIANALE pianistų akademijos (skirta nuo 18 iki 30 metų) ir PIANALE JUNIOR pianistų akademijos (skirta nuo 9 iki 17 metų) (www.pianale.com) steigėja ir direktorė. Be to, ji yra kasmetinių koncertų ciklų „Schlosskonzerte Osthessen“ Vokietijoje organizatorė, kurių dėka jauni atlikėjai turi galimybę pasirodyti aukšto lygio koncertinėse erdvėse.