IPMC.LT

ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas) baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Studijų metu A. Krikščiūnaitė jaunųjų atlikėjų konkurse Moldovoje tapo I-os premijos laureate, vėliau – tarptautinio L. Pavarotti konkurso Filadelfijoje (JAV) diplomante. Po studijų karjerą solistė pradėjo Klaipėdos muzikiniame teatre; už čia sukurtą Monikos vaidmenį G. C. Menotti „Mediume“ 1989 m. jai paskirta Lietuvos teatro sąjungos premija.

1991–1994 m. solistė A. Krikščiūnaitė profesinį tobulėjimą tęsė stažuotėse Jungtinėse Amerikos Valstijose pas žymią vokalo pedagogę Claire B. Alexander, dirigentą Yves Abel ir Bel Canto Instituto įkūrėją bei dėstytoją Jane Bakken Klaviter. Įšuoselėto dainininkės balso atspalvių galimybės - nuo švelnios lyrikos iki gilaus dramatizmo – suteikia galimybę atlikti įvairių žanrų muziką: operas, oratorijas, stambias formas su simfoniniais orkestrais, kamerinę muziką, Lied dainas, šiuolaikinių kompozitorių opusus. A. Krikščiūnaitė per visus operinės-koncertinės veiklos metus parengė ir atliko daugiau nei 100 operinių ir koncertinių soprano partijų bei virš 500 kamerinės muzikos kūrinių.

Solistė sukūrė ne vieną įsimintiną vaidmenį Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Suomijos ir kt. teatruose: Elizabetė (G.Verdi “Don Carlos“, Elvyra (G.Verdi „Ernanai“); Sesuo Andželika (G.Puccini „Soeur Angelica“); Toska (G.Puccini „Tosca“); Donna Anna (W.A.Mozart „Don Giovanni); Mikaela (G.Bizet „Carmen“); Margarita (Ch.Gounod „Faust“); Giulietta (J.Ofenbach „Hofmano pasakos“), Mavra (I.Stravinskyj „Mavra“ ), Monika (C.G.Menotti „The Medium“; Rita (G.Donizetti „Rita“); Estų ansamblio NYYD parengtame I.Stravinskio operos „Mavra“ atlikime dainavo Parašą (dir. Olari Eltsas); 2006 m. Taline dainavo Nuotaką koncertiniame I.Stravinskio „Les Noces“ atlikime. Solistės repertuare svarbūs tiek operos, tiek oratorijos, kantatos ar dainos žanrai. Skyrium minėtini stambios formos J. S. Bach, G. F.Händel, F. Liszt, W. A. Mozart, G. Verdi, J. Brahms, A. Bruckner, A. Dvořák, L. van Beethoven, L. Janáček, K. Penderecki, H. Berlioz, G. Grigorjeva, G. Kancheli, kt.

Krikščiūnaitė koncertuoja su įvairiais simfoniniais ir kameriniais orkestrais Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV, Izraelyje, Norvegijoje, Danijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Latvijoje, Švedijoje, kt. Ji dainavo diriguojant Lordui Y. Menuhinui (D. Britanija), M. Rostropovičiui (Rusija), P. Mägi, A. Volmeriui, A.i Mustonenui (Estija), H.Koivulai (Suomija), I. E. Reihlui (Vokietija), M.Sidlinui (JAV), K. Pendereckiui (Lenkija), J.Domarkui, D. Katkui, S.Sondeckiui, R. Šervenikui, M.Pitrėnui (Lietuva), O. Grangeanui (Prancūzija), P. Bermanui (Ispanija, Lietuva), K. Zehnderiui (Šveicarija); koncertavo su Varšuvos (Lenkija) ir Estijos, (Baltarusija), Joensusimfoninais orkestrais. Solistė dainavo Varšuvos nacionalinėje filharmonijoje, Kazimierzui Kordui, Eliziejaus laukų teatre Paryžiuje (Prancūzija), Varšuvos Karalių rūmuose, Varšuvos Muzikos universiteto salėse ( Lenkija ), Paryžiaus Senato rūmuose ( Prancūzija ), Blackdiamond salėje Kopenhagoje (Danija), tarptautiniuose muzikos festivaliuose - G. Verdi festivalyje Estijos nacionalinėje operoje, „Musica sacra“ Niurnberge (Vokietija), Liublianos vasaros (Slovėnija), Sansusi Potsdame (Vokietija), D. Geringo koncerte Reingau (Vokeitija), „Kammermusikfest Hopfgarten“ (Austrijoja), „Tri–Arte“ (Olandija), Č. Milošo Krokuvoje (Lenkija), ALANDS vargonų muzikos (Suomija), „Bachosluženije“ (Rusija), David Oistrakh (Estija) ir kt.

A.Krikščiūnaitės atliekamus koncertus tiesiogiai transliavo Euroradijas, solistės įrašus transliuoja Lietuvos radijas, televizija, užsienio šalių radijo stotys (BBC, Norvegijos P2, Estijos Klasikos radijas, kt.)

Astos Krikščiūnaitės kūryba įvertinta įsimintinais apdovanojimais - 2004 m.solistė apdovanota Baltosios žvaigždės ordinu už nuopelnus Estijos kultūrai; 2005 m. tapo Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ laureate; 2011 metais atlikėja įvertinta prestižiniu apdovanojimu – Respublikos Prezidentė įteikė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, o 2012 m. A. Krikščiūnaitei įteiktas Lenkijos Respublikos kultūros ministro garbės apdovanojimas „Už nuopelnus lenkų kultūrai“.

Asta Krikščiūnaitė yra Lietuvos muzikos ir Teatro akademijos solinio dainavimo katedros docent, o nuo 2014 m. gruodžio mėn. – ir šio skatedros vedėja.

2016 m. kovo mėnesį A. Krikščiūnaitei suteiktas profesorės vardas.