IPMC.LT

Stasys Vainiūnas (1909-1982) garsus muzikos kūrėjo ir atlikėjo darbais. Kompozitorius priklauso Balio Dvariono ir Antano Račiūno kartai, šių kompozitorių reikšminga kūrybos dalis atsirado dramatiškų istorinių permainų laikotarpiu.

Stasys Vainiūnas kūryboje ypatingą dėmesį skyrė fortepijonui, su šiuo instrumentu susiję reikšmingiausi kūrybiniai laimėjimai. „Mažąja vabzdžių siuita“ kompozitorius išgarsėjo kaip miniatiūros meistras, jo kvintetai dviem smuikams, altui, violančelei ir fortepijonui buvo šio žanro pirmieji pavyzdžiai lietuvių muzikoje, o visą kūrybą vainikavo stambios formos kūriniai, tarp kurių – 4 koncertai fortepijonui ir orkestrui.

Ne mažiau reikšminga ir koncertinė pedagoginė Stasio Vainiūno veikla. Jis buvo pirmasis lietuvių pianistas, dalyvavęs tarptautiniame konkurse Vienoje ir pelnęs laureato vardą. Visą gyvenimą dėstęs pianistams, Stasys Vainiūnas išugdė kelias atlikėjų ir muzikos pedagogų kartas.

Stasys Vainiūnas gimė 1909 m. balandžio 2 d. Rygoje. Muziko meninė pasaulėjauta brendo gimtajame mieste, kur pagrindiniai muzikinio gyvenimo centrai buvo konservatorija ir Nacionalinis teatras, o kūrybinį kontekstą formavo įvairių kultūrų ir stilių samplaika – latvių nacionalinė muzika, pasaulinė klasika, iš Vakarų sklindančios modernios idėjos. Stasys Vainiūnas 1923-1934 metais studijavo Rygos konservatorijoje (Arvydo Daugulo fortepijono ir Jazepo Vytuolo kompozicijos klasėse), lankė lietuvių gimnaziją (1923-1928), vertėsi privačiomis muzikos pamakomis, dirbo muzikos mokytoju lietuvių gimnazijoje (1930-1938), vargonavo šv. Alberto bažnyčioje, vadovavo gimnazijos ir bažnyčios chorams, o 1935 m. tobulinosi Vienoje pas profesorių Eduardą Steuermanną, daugelio Schönbergo kūrinių pirmąjį atlikėją. 1931 metais įvyko pirmieji Stasio Vainiūno rečitaliai Rygoje ir Kaune, plačiai aprašyti to meto spaudoje. 1938 m. Stasys Vainiūnas persikėlė į Lietuvą, čia dirbo Klaipėdos, vėliau – Šiaulių muzikos mokyklose, nuo 1942 metų – Kauno konservatorijoje, 1943-1944 metais – Kauno teatro koncertmeisteriu, o nuo 1949 metų – Valstybinėje konservatorijoje Vilniuje, 1953 metais tapo profesoriumi. Stasys Vainiūnas mirė 1982 m. spalio 18 d.

Svarbiausias Stasio Vainiūno kūrybinės laboratorijos instrumentas – fortepijonas, o didžiąją kūrybos dalį sudaro instrumentiniai kūriniai – nuo smulkių pjesių iki stambių opusų. Kompozitorius sukūrė apie 30 kompozicijų fortepijonui solo, 14 orkestrinių kompozicijų (su fortepijonu ir be), 6 kūrinius įvairios sudėties kameriniams ansambliams, apie 40 solo bei choro dainų.

Stasio Vainiūno kūrybos stilistika evoliucionavo iki pat paskutinio kūrinio. Pirmiesiems kūriniams būdingos vėlyvojo romantizmo, impresionizmo tendencijos, virtuoziškumas, vėliau kompozicijų stilius pamažu įgavo ryškų tautinį atspalvį. Kompozitorius nuolat ieškojo naujų raiškos būdų, meninių sprendimų, ir vėlyvuosiuose opusuose beveik atsisakė folkloro citavimo, ne taip griežtai laikėsi klasikinių formų; melodika, harmonija, instrumentuotė tapo sudėtingesnės, spalvingesnės.   

(Parengta pagal Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centro informaciją)

Stasys Vainiūnas – pirmasis lietuvis, tapęs tarptautinio konkurso laureatu. 1933 m. vienoje jis iškovojo aštuntą vietą (iš 252 pianistų), pelnė garbės diplomą ir teisę vadintis laureatu.

Siekiant įamžinti S. Vainiūno atminimą, populiarini jo kompozicinį palikimą, republikiniam jaunųjų pianistų konkursui buvo suteiktas šio menininko vardas. Nuo 2006 m. konkursas tapo tarptautiniu Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkursu.