2011 m. M. K. Čiurlionio konkurso laureatas vėl groja Lietuvoje
2013-02-08

 

Per pasiruošimo koncertui pertrauką 27 metų solistas iš Danijos Emilis Jensenas maloniai sutiko atsakyti į keletą klausimų.
 

Vasario 7 d., ketvirtadienį, 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje vyksta  koncertas „Virtuozų dialogas“. Jame L. van Beethoveno ir A. Brucknerio kūrinius atlieka 2011 m. M. K. Čiurlionio konkurso laureatas iš Danijos Emilis Jensenas (fortepijonas). Jis groja kartu su Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kameriniu orkestru (meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus). Dirigentė – Giedrė Šlekytė.

 

Į Kopenhagą persikėliau gyventi iš Suomijos, Jean Sibelius muzikos akademijos. Savo akademinius mokslus jau baigiau. Bet dažnai vykstu į Italiją, kur lankau Tarptautinės fortepijono akademijos Master Classes pas nuostabius muzikantus. Master Classes planuoju tęsti ir toliau, mes visi esame lyg amžini studentai.

 

Ar dažnai dalyvaujate tarptautiniuose konkursuose?

 

Pastaruoju metu nedažnai. 2011 m. Tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų ir smuikininkų konkursas buvo paskutinis. Anksčiau dalyvaudavau labai dažnai, ypač Šiaurės šalyse, būdamas vaiku ir paaugliu. Konkursų pasaulis man yra gerai pažįstamas.

 

O tai, kad tapote M. K. Čiurlionio konkurso prizininku, yra svarbu jūsų karjeroje? Kaip tai paveikė jūsų biografiją?

 

O taip, šis konkursas yra gerai žinomas, ypač Rytų Europoje, jis vienas svarbiausių šiame regione. Žinoma, laimėjimai padeda plėtoti koncertinį gyvenimą, dėl ko mes, jauni muzikantai, ir mėgstame dalyvauti konkursuose. Tai ir galimybė pakonkuruoti su kolegomis.

Ar tapus šio konkurso prizininku padaugėjo pasiūlymų koncertuoti?

Taip, pavyzdžiui ir Vilniuje, Šv Kotrynos bažnyčioje vyksiantis koncertas – tai Tarptautinio M. K. Čiurlionio konkurso laimėta dovana. Manau, kad po sėkmės jūsų konkurse tapau gana žinomu Lietuvoje. Tai man labai svarbu. Be to, ir meninė paties Čiurlionio asmenybė žadina didelį susidomėjimą kitose šalyse, Danijoje – taip pat. Žmonės pradėjo labai domėtis šio genijaus muzika, paveikslais ir gyvenimu. Prie to prisideda ir rengiamas jo vardo pianistų ir smuikininkų konkursas.

 

Kada jūs pradėjote groti?

 

Pradėjau groti būdamas 8-erių metų amžiaus. Ne ypatingai anksti, bet pakankamai. Mano tėvai nėra profesionalūs muzikantai. Mano tėvas yra pianistas mėgėjas, mes visad namuose turėjome pianiną. Todėl groti pradėjau pats, tik vėliau buvau priimtas į muzikos mokyklą.

 

Ar kada nors esate gailėjęsis, kad tapote pianistu, ar ne?

 

Ne, manau tai fantastinis gyvenimas: galiu kiekvieną dieną „dirbti“ su muzika, bendrauti su puikiais žmonėmis iš muzikinės bendruomenės. Tai suteikia gyvenimui nepaprastą kokybę. Žinoma, tai ne pats paprasčiausias būdas uždirbti pinigus, bet ir tai įmanoma. Daug groju su dainininkais, galbūt ateityje pradėsiu mokyti kitus. Kol kas groju pakankamai daug.

 

Kokią muziką mėgstate groti?

 

Mėgstu groti bet kokią muziką, bet labiausiai romantiškąją. Mano pagrindinis repertuaras labai platus: nuo L. van Beethoveno iki S. Rachmaninovo. Nedaug groju šiuolaikinės ir baroko muzikos.

 

Kaip jums patinka Vilnius ir Lietuva?

 

Man labai patinka, esu buvęs čia daug kartų. Mano sužadėtinė – lietuvių pianistė, todėl dažnai čia lankausi.

 

Ačiū už pokalbį ir sėkmės koncertuojant.

 

Kalbėjosi Birutė Pankūnaitė