M. K. Čiurlionio konkursui artėjant (interviu su prof. V. Vitaite)
2011-06-28

          Intensyviai vykstant tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso paruošiamiesiems darbams, kuriuos vykdo Tarptautinių kultūros programų centras, apie šį gražų ir svarbų Lietuvos muzikams renginį savo prisiminimais dalijasi ilgametė konkuro žiuri vicepirmininkė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Veronika Vitaitė:

          “1965 m. tuometinėje Valstybinėje konservatorijoje rektoriaus profesoriaus Jurgio Karnavičiaus, Fortepijono katedros vedėjo profesoriaus Stasio Vainiūno, kultūros ministro Kazimiero Banaičio iniciatyva gimė idėja, kad Lietuvoje turėtų vykti pianistų ir vargonininkų konkursas. Lietuva visada garsėjo savo talentais ir aukšta atlikimo mokykla. Pirmasis konkursas buvo respublikinis. Vėliau jis tapo tarprespublikinis. Tuometinėje Lietuvoje organizuoti tarptautinį konkursą jokių politinių galimybių nebuvo. Todėl nutarta aprėpti 5 respublikas: Lietuvą, Latviją, Estiją, Baltarusiją ir Moldaviją. Šis praplėstas konkursas vyko dviem turais. Programa buvo sudaryta labai įdomiai, skirtingai nei susiklosčiusi tarptautinių konkursų tradicija. Antrame ture buvo pasiūlyta atlikti laisvą programą, atitinkančią jauno menininko individualybę, ir privalomai - Čiurlionio bei lietuvių kompozitorių kūrinius, sukurtus būtent konkursui.

          Kai tapau Fortepijono katedros vedėja, labai norėjosi nuveikti ką nors ypatinga visai Lietuvos kultūrai. Kartu su kolega docentu Robertu Bekioniu, buvusiu konkurso laureatu, sugalvojome M. K. Čiurlionio konkursą padaryti tarptautiniu. Tai buvo 1989-ieji metai, jutome, kad Lietuva įgauna daugiau laisvės. Buvome nebepriklausomi nuo Maskvos ir turėjome bazę konkursui rengti. Kreipėmės į tuometinį kultūros ministrą Dainių Trinkūną, mūsų katedros docentą. Jis mus labai palaikė. Taip pat palaikė ir tuometinis rektorius profesorius Vytautas Laurušas bei tuometinis Kultūros fondo direktorius Česlovas Kudaba. Ir, aišku, lemiamą žodį tarė garsus Čiurlionio muzikos tyrinėtojas, M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis, kuris sutiko būti organizacinio komiteto pirmininku.

          Nutarėme atgaivinti ir vargonininkų tradiciją. Profesorius Leopoldas Digrys su džiaugsmu priėmė mūsų pasiūlymą. Organizaciniams klausimams atradome talentingą organizatorių Romualdą Kondratą, M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktorių. Robertas Bekionis kreipėsi į Amerikos lietuvius, kurie konkursą parėmė finansiškai. Suformavome organizacinį komitetą, įvedėme trečiąjį turą. Suformavome programą, kurią norėjome išplatinti aukštosioms muzikos mokykloms visuose penkiuose kontinentuose. Teko skristi į Maskvą, ten Lenino bibliotekoje surinkau visų aukštųjų muzikos mokyklų adresus.

          Aukšto lygio tarptautiniam konkursui surengti mums buvo labai reikalingas puikus instrumentas. Tuo tikslu pradėjome bendrauti su pianistu iš Amerikos Antanu Smetona. Jis pažadėjo JAV surasti gerą, nebrangų Steinway&Sons firmos fortepijoną. Vytautas Landsbergis surado lėšų fortepijonui įsigyti.

          Tarptautinių konkursų žiuri komisijai vadovauti visad kviesdavome užsienietį, o vicepirmininke būti tekdavo garbė man. Pirmajame tarptautiniame Čiurlionio konkurse visas žiuri mielai sutiko dirbti nemokamai. Tai buvo 1991 metai, visi mus palaikė: juk Lietuva tampa nepriklausoma. Tie metai labai įsirėžė atmintin.

          Reikėjo atspausdinti natas ir jas išsiuntinėti po aukštąsias muzikos mokyklas. Lėšų trūko, todėl jos buvo atspausdintos ant labai kuklaus popieriaus. Pats spausdinimas sutapo su sausio įvykiais Vilniuje. Paaiškėjo, kad spaustuvė, kurioje numatytos spausdinti natos, yra okupuota. Parlamento saugojimas, laužai, o man rūpi ir Čiurlionio konkursas. Giliai naktį prisiskambinau Vytautui Landsbergiui. Jis iškart išsprendė problemą, nurodydamas kitą spaustuvę Kaune.

          Kitas įsimintinas momentas - Maskvoje vykstant pučui, į muzikos akademijos kiemą įvažiuoja mašina su Steinway firmos fortepijonu. Niekas nežinome, kuo viskas baigsis, o mums - džiaugsmas: Steinway’jus Lietuvoje.

          Pirmojo tarptautinio konkurso atidarymas buvo išties įspūdingas, jis vyko Operos ir baleto teatre, kuris buvo sausakimšas. Visa visuomenė buvo labai pakylėta: tai buvo kartu ir nepriklausomybė, ir renginys, kurį puošė žymiausio lietuvių menininko ir išskirtinės dvasingos pasaulio asmenybės vardas. Tiek daug jaunų ir talentingų dalyvių iš įvairių pasaulio šalių, labai autoritetingas garsių pasaulio muzikų žiuri. Čiurlionio muzika pradėjo skambėti visame pasaulyje.

          Vėliau tradicijas tęsėme: konkursai vyko reguliariai kas keturi metai. Mano nuomone, konkursas pasiseka tada, kai atrandami ir iškeliami dideli talentai: tai turi būti ne tik įdomi ir perspektyvi meninė asmenybė, bet ir turinti puikią profesionalią mokyklą. Tarptautiniuose konkursuose tęsiame ir lietuvių kompozitorių naujų kūrinių pristatymo tradiciją. Šių metų konkurse turėtų dalyvauti 50 pianistų ir 29 vargonininkai. Graži geografija. Turėtų būti įdomu. Mes pakeitėme amžiaus cenzą - neribojame žemutinės ribos, nurodydami tik viršutinę - iki 30 metų. Štai ir atvažiuoja viena 15 metų dalyvė.

          Muzikanto profesija - tai ir pašaukimas, ir pasišventimas. Muzikantas daug ką aukoja savo gyvenime. Konkursas rengiamas tam, kad galima būtų paskatinti tą jauną pasišventusį talentą. Tai ir piniginiai prizai laureatams, ir kompaktiniai diskai su laureatų įrašais kaip vizitinė kortelė. Sudaromos sąlygos koncertuoti. Jaunas atlikėjas taip įgauna pripažinimą.

          Ankstesnių metų konkursų laureatais iš lietuvių tapo tie žmonės, kurie dabar sudaro muzikų branduolį mūsų akademijoje ir Lietuvos koncertiniame gyvenime. Dalis jų išvyko į užsienį, kur toliau sėkmingai tęsia muzikanto kelią. Šiandien katedroje dirba profesorė Birutė Vainiūnaitė, profesorius Zbignevas Ibelhauptas, profesorius Jurgis Karnavičius jaunesnysis, profesorius Sergejus Okruška, docentė Aleksandra Žvirblytė, docentė Rūta Ibelhauptienė, profesorė Aldona Radvilaitė, Aleksandra Juozapėnaitė, profesoriaujanti Talino muzikos akademijoje Estijoje, diplomantas docentas Daumantas Kirilauskas, anksčiau dirbo daug koncertuojanti docentė Živilė Karkauskaitė-Urbaitienė. Labai daug prisideda pasaulyje gerai žinoma pianistė Mūza Rubackytė. Galima sakyti, kad lietuviai, kurie tapo jau tarptautinio konkurso laureatais, labai pateisino savo statusą. Tai Irma Kliauzaitė, Aleksandra Žvirblytė, Guoda Gedvilaitė, Evelina Puzaitė, Indrė Petrauskaitė, Edvinas Minkštimas, Gabrielius Alekna, Vita Panomariovaitė. Tai žmonės, kurie iškilo konkurso dėka ir yra verti laureato vardo. Tikimės, kad būsimasis M. K. Čiurlionio konkursas pažers naujus talentus.”

 

Tarptautinių kultūros programų centro informacija